Pilnas renginio aprašymas
Kūrybinių dirbtuvių metu vyks teoriniai ir praktiniai užsiėmimai kino meno tema, dalyvių debiutinių kūrybinių darbų peržiūros. 2025 m. rugpjūčio 13–16 d. KUPOLĖJE vyks ir režisieriaus Justino Lingio kino filmų retrospektyva. Zarasų krašto publika turės galimybę susipažinti su tokiais režisieriaus dokumentiniais filmais kaip: „Raktas į ateitį“, „Nuskendęs pasaulis“, „Dievo apvaizdos valioje“, „Fotografė Gražina Pigagaitė“, „Kartu su Lietuva“, „Kotryna Jogailaitė“, „Barbora Umiastauskaitė – Žagarietė“, „Žibutė – Rozalija Preibytė“, nominaciją „Sidabrinę gervę“ pelniusį filmą „Ledo vaikai“ ir kitus. Teoriniai-praktiniai užsiėmimai vyks nuo 11.00 iki 14 val. 2025 m. rugpjūčio 13, 14 ir 16 d., o filmų peržiūros vyks du kartus per dieną: 2025 m. rugpjūčio 13–14 d. 17.00 ir 19.00 val., šventinę dieną, rugpjūčio 15-ą, matysime tris seansus 13.00, 15.00 ir 17.00 val., o šeštadienį, rugpjūčio 16-ą, 15.00 ir 17.00 val.
Kino kūrybinės dirbtuvės Zarasuose – tai įžanginė projekto „Kurortiniai Zarasai – Lietuvos kultūros sostinė 2028“ veikla, kurianti pamatus kino festivaliui Zarasuose. Šios kūrybinės dirbtuvės planuojamos kasmet.
Režisierius Justina Lingys yra žemaitis, gimė 1960 m. Plungėje, 1994 m. įgijo TV režisieriaus specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1998 m. baigė LMTA magistrantūros studijas, suteiktas teatro meno magistro laipsnis. Justinas Lingys stažavosi Varšuvoje pas pasaulinę šlovę pelniusį lenkų kino režisierių Kšištofą Zanussi, Amsterdamo kino institute, Danijoje, Europos kino akademijoje. 1996–2002 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, pažintinių ir šviečiamųjų laidų vyr. redaktoriumi, prodiuseriu, režisieriumi. Šiuo metu dirba kaip laisvas kūrėjas su įvairiais kultūrinių projektų autoriais.
Jaunus žmones kviečiame nepraleisti šios unikalios galimybės susipažinti su kino kūrybos magija, pasitelkus kino profesionalo kompetencijas, ir, galbūt, tai bus Jūsų gyvenimo kelias, ar vienas iš kelių. Laukiame Jūsų!
REŽISIERIAUS JUSTINO LINGIO FILMAI
2025 M. RUGPJŪČIO 13-16 D. ZARASUOSE,
ZARASO EŽERO DIDŽIOJOJE SALOJE, KUPOLĖJE (SALOS G. 8)
2025.08.13 Filmai istorine-jūrine tema
17.00 VAL.
Renginyje dalyvauja filmų autorius – režisierius Justinas Lingys.
Dokumentinis filmas „RAKTAS Į ATEITĮ“
Tukmė – 56min.
Mato Pretorijaus Klaipėdiečio kūrinys, rašytas prieš daugiau nei tris šimtus metų, šiandien galėtų tapti raktu į praeitį. Gyvenęs Baltijos pajūryje kelių kultūrų terpėje, nukeliavęs ilgą kelią nuo Mažosios Lietuvos iki tolimų Pomeranijos žemių Vokietijoje, mokslininkas – aprašė senąsias tautas, jų gyvenamas žemes, reikšmingas vietas, miestus, pilis, šventes, tikėjimus, kalbą, tradicijas. Bandė nustatyti prie Baltijos jūros, trijose įlankose – Kuršių marių, Vyslos ir Ščecino įlankų gyvenusių tautų tarpusavio ryšius. Šiandien Mato Pretorijaus vardas beveik pamirštas, jo gyvenimo darbas nepelnė pripažinimo. Neturime išlikusio Mato Pretorijaus atvaizdo, nežinome, kur jis palaidotas. Ar įvertinsime, kiek daug galėjome prarasti, ir kokiais turtingais tampame pažinę? Raktas į praeitį atrakina ateitį.
19.00 VAL
Dokumentinis filmas „NUSKENDĘS PASAULIS“
Trukmė – 56min.
Jūra buvo rami, pūtė rytų vėjas. Vandens temperatūra tik 4 laipsniai, šaltas, todėl pakankamai skaidrus. Atšiauri ir permaininga jūra privertė kantriai laukti šios dienos. Net ir išplaukus, galima tik spėlioti, ar pavyks suplanuota ekspedicija. Jos metu bus ieškomas tarpukary nuskendęs Klaipėdos bendrovės krovininis garlaivis “Neringa”. 1938 metų spaudoje buvo aprašytos šio laivo skendimo aplinkybės ir pažymėta, kad laivo avarija mistiška…
Yra žinoma, kad laivas „Neringa“ sudužo tarp Smiltynės ir Juodkrantės . „Neringos“ kapitonui, pirmą kartą vadovavusiam laivui, tuomet baigėsi jūriškoji karjera, o kitam kapitonui, gelbėjusiam laivo įgulą, buvo įteiktas medalis.
Ar pavyks pamatyti šio laivo liekanas ir sužinoti ką nors daugiau, praėjus beveik 70 metų ?
2025.08.14 Filmai skirti atminti sudėtingą pokario ir laisvės kovų laikotarpį.
17.00 VAL.
Renginyje dalyvauja filmų autorius – režisierius Justinas Lingys.
Dokumentinis filmas „DIEVO APVAIZDOS VALIOJE“
Trukmė – 25min.
Kunigas Antanas Ylius kartu su kitais partizanais Suvalkijoje 1945m. įkūrė Tauro apylinkę, jai išsiplėtus Skardupiuose, kur klebonavo – Tauro apygardą; tapo jos kapelionu ir apygardos sanitarijos skyriaus viršininku.
Dokumentinis filmas „FOTOGRAFĖ GRAŽINA PIGAGAITĖ“
Trukmė – 25min.
Gražina Pigagaitė stebėdama dirbantį fotografą tėvą, pati išmoko fotografuoti ir įsigijusi fotografavo Dzūkijos partizanus. Padarė garsiąsias nuotraukas partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago su ant peties tupinčiu vanagu.
19.00 VAL.
Dokumentinis filmas „KARTU SU LIETUVA“
Filmo trukmė – 56min.
Sovietų armijai užėmus Lietuvą, kaip ir prieš antrąjį pasaulinį karą, svarbiausia buvo kuo greičiau sovietizuoti visas gyvenimo sritis ir įtvirtinti savąją tvarką. Besipriešinantys okupacijai, visi kurie kovojo aktyvią ar pasyvią laisvės kovą, buvo priversti savo gyvenimą derinti su pakitusiomis sąlygomis, su gyvenimu miške ar besislapstant.
Lietuvos Katalikų Bažnyčia neliko laisvės kovų nuošalėje. Nors bažnyčios hierarchai negalėjo jos atvirai palaikyti, tačiau patriotiškai nusiteikę dvasininkai šią kovą rėmė kaip kas sugebėjo.
2025.08.15 Filmai skirti nepelnytai pamirštoms Lietuvos moterims
13.00 VAL.
Renginyje dalyvauja filmų autorius – režisierius Justinas Lingys.
Dokumentinis filmas „KOTRYNA JOGAILAITĖ“
Trukmė – 25min.
Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės sudėtingas gyvenimo kelias nuo Vilniaus iki Švedijos karalienės.
Dokumentinis filmas „Barbora Umiastauskaitė – Žagarietė“
Trukmė – 25min.
Barboros Žagarietės šventumo garsas sklido ir sklinda nepaisant įvairių trukdžių. 1655 metais švedų užpuolikai apiplėšė ir sudegino Senosios Žagarės bažnyčią ir jos kriptoje buvusius mirusiųjų palaikus, tačiau po gaisro rastas merginos kūnas nebuvo sudegęs, tik pajuodęs. Ir šiandien žmonės nepaliovė ir nepaliauja prašyti Barboros užtarimo.
15.00 VAL.
Dokumentinis filmas „Karolina Praniauskaitė“
Trukmė – 25min.
Karolina Praniauskaitė (1828–1859) – poetė, pirmoji moteris, įėjusi į lietuvių literatūros istoriją. Ji pirmoji išvertė į lietuvių kalbą J. I. Kraševskio „Vitolio raudos“ ištrauką apie Eglę žalčių karalienę „Žalčio motė“. Ji buvo ir Antano Baranausko mūza, pirmoji kritikė ir įkvėpėja.
Dokumentinis filmas „Marija Faustina Kovalska“
Trukmė – 25min.
Šv. Marija Faustina Kovalska davusi amžinuosius vienuolinius įžadus, nuo 1933 m. gegužės 25 d. gyveno Vilniuje, čia patyrė Jėzaus apsireiškimų, kuriuos užrašė savo dienoraštyje. Vilniuje Faustinos dvasios tėvas buvo prof. kun. Mykolas Sopočka (1888–1975 m.), kuris ir paskatino vienuolę rašyti savo sielos dienoraštį. Jo padedama Faustina ėmėsi skelbti Viešpaties Gailestingumą.
17 VAL.
Dokumentinis filmas „Žibutė -Rozalija Preibytė “
Trukmė – 56min.
Dokumentiniame filme „Žibutė-Rozalija Preibytė“ klausydamas poetės eilėraščių fragmenų, prisiminimų, gyvo poetės gyvenimo liudijimo, žiūrovas yra nukeliamas į tą sudėtingą Lietuvos istorijai laikmetį, kai ne vienas jaunas žmogus ieškodamas savojo kelio, siekdamas savojo tikslo, turėjo rinktis priemones, iš naujo įvertinti tas vertybes, kurias buvo įskiepiję tėvai, mokykla ir gimtojo krašto tradicijos. Žvelgiant į jauno žmogaus Rozalijos Preibytės gyvenimo kelio vingius, tarsi matai visą sudėtinga pokario jaunosios kartos gyvenimą.
2025.08.16 Filmai, skirti Tremties temai
15.00 val.
Renginyje dalyvauja filmų autorius – režisierius Justinas Lingys.
Dokumentinis filmas „LEDO VAIKAI“
Trukmė – 56min.
Dokumentinis filmas „Ledo vaikai“ skirtas supažindinti visuomenę su totalitarizmo aukų istorijoje rečiau nagrinėjama ir skelbiama tema- tremtinių vaikais ir vaikais gimusiais tremtyje, o kartu permąstyti ne taip seną totalitarizmo istorijos puslapį.
17.00 val.
Dokumentinis filmas „DAKTARĖ DALIA GRINKEVIČIŪTĖ“
Trukmė – 1val.27min.
Gydytoja, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, keturiolikos metų su šeima buvo ištremta į Sibirą, vėliau prie Laptevų jūros. Praėjusi tremties išbandymus, grįžusi į sovietinę Lietuvą, D.Grinkevičiūtė patyrė sovietinio saugumo persekiojimą ir spaudimą, kurio tikslas buvo palaužti kiekvieną laisvai mąstantį žmogų. Visą gyvenimą D.Grinkevičiūtė atkakliai gynė savo įsitikinimus, kurie prieštaravo veidmainiškiems valdžios įsakymams. Jos apysakose „Lietuviai prie Laptevų jūros“, „Atsiminimai“ įamžino tremtinių kančias, paviešino pasauliui stalinizmo ir socializmo nusikaltimus žmogiškumui. Sovietinė sistema visais būdais siekė tai nuslėpti, ištrinti iš žmonių atminties.
Įėjimas nemokamas
Zarasų rajono savivaldybės administracijos
Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
Tel. +370 385 371 83