Stelmužės dvaro teritorijoje atidaroma skulptoriaus Donato Jankausko – Duonio paroda, skirta šios unikalios vietos atgaivinimui. Nuo Livonijos laikų žinoma dvarvietė, skaičiuojanti turtingos istorijos šimtmečius, pastaraisiais metais buvo visiškai apleista ir besunykstanti.

Tačiau pernai, sulaukusi naujųjų šeimininkų, ji atsiveria pirmąjai parodai. Kaip teigia parodos sumanytojas bei naujosios dvarvietės savininkas kolekcininkas Ramutis Petniūnas: “Primti sprendimą keltis 180 km nuo Vilniaus į Stelmužę – galima tik drąsiai ir ryžtingai, nebijant kovoti su savo paties demonais, o kartu ir miegant ramiai. Kad ir žemyn galva“.

Jautriai erdvėje įkomponuotos 14 Donato Jankausko – Duonio skulptūrų tarsi iš naujo perpasakoja dvaro istoriją. Centrine parodos ašimi tapusi dvarvietės dvylikarankė dvasia prabyla simboline gestų kalba.
Pirmąja ranka ji sveikina naujuosius šeimininkus.
Antrąja – siunčia idėją nuostabiame Zarasų krašte sukurti naują kultūrinę erdvę.
Trečioji ir ketvirtoji rankos skiria plojimus aptvarkius aplinką nuo šiukšlių.
Penktoji ranka rodo, kiek nedaug centimetrų arba va tiek nedaug užtruks iki remonto pabaigos.
Dvasios galva – tai įsikūnijusi pastato aura. Tiesa, pastatas turi ir vieną ausį, kad įsiklausytų į pastato šeimininkų norus, ir tiktai vieną burną, kad pasakytų, ko pats nori.
Sunertos šeštoji ir septintoji rankos leidžia pajusti ramybę ir akimirkai išgyventi viziją, kai dvaro rekonstrukcija jau bus pabaigta.
Aštuntoji ranka – ištiesta, nes pinigų niekada nėra.
Devintoji ranka rodo į būsimas čia įsikursiančio muziejaus parodinių salių erdves.
Dešimtoji gi – žadamą poilsį po alinančių darbų. Vienuoliktoji laimina, dviliktoji vis dar prilaiko begriūnantį pastatą.

Kitas, dar įdomesnes skulptūras, parodos lankytojai turės patys surasti parke.

Parodos kuratorius ir sumanytojas: Ramutis Petniūnas