Pilnas parodos aprašymas
Pasibaigus linksmosioms žiemos šventėms ir įkėlus koją į naujuosius 2026-uosius metus, juos pradedame Lietuvai ir pasauliui svarbiomis atminties datomis. Šiais metais Sausio 13-ąją minėsime jau 35-ąjį kartą, o netrukus po to, sausio 27-ąją, minėsime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, dar vadinama Šoa, pradėta minėti po to, kai 2005 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja oficialiai pasmerkė nacistinės Vokietijos vadovybės, su kancleriu Adolfu Hitleriu priešakyje, 1933–1945 m. vykdytą žydų genocido politiką Vokietijoje ir jos okupuotose šalyse. Holokausto laikotarpiu žuvo apie 6 mln. žydų, Lietuvoje – apie 200 tūkst. žydų. Zarasų krašte 1941 m. rugpjūčio 26 d. Krakynės miške buvo sušaudyti visi Zarasų rajono žydai – 2569 žmonės.
Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną kviečiame pamąstyti apie tai, kokį svarbų vaidmenį Zarasų krašte vaidino žydų bendruomenė. Žydai Lietuvoje gyveno nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (XIII–XVIII a.) laikų, o Zarasuose pirmą kartą paminėti 1669 m., tad jie jau seniai nebuvo svetimšaliai atėjūnai. Žydai vertėsi prekyba, amatais, pinigų skolinimu, bankininkyste, žemės ūkiu, turėjo savo mokyklas, maldos namus, sinagogas, kultūrines ir kitokias įstaigas.
1823 m. iš 530 Zarasų gyventojų 50 šeimų buvo žydų. 1835 m. caras Nikolajus I suteikė žydams geras sąlygas keltis į mažai apgyvendintas vietoves, tad Zarasuose žydų skaičius dar labiau augo. 1838 m. čia kūrėsi iš Trakų karaimų išvaryti žydai. 1857 m. Zarasuose buvo net keturi žydų maldos namai, o 1898 m. pastatyta Didžioji sinagoga. 1906 m. Zarasuose buvo 7037 gyventojai, iš kurių 4552 – žydai (67 %). Jie turėjo Žydų liaudies mokyklą ir 12 privačių chederų (tradicinių žydų religinių pradinių mokyklų) žydų vaikams. Miesto žydai įsteigė savo labdaringąją „Paramos vargšams ligoniams žydams draugiją“, kuri teikė paramą vaistais, medicinine globa bei gydytojų priežiūra nepasiturintiems žydams. Zarasai buvo tipinis štetlas – miestelis, kuriame žydų bendruomenė glaudžiai gyveno ir kūrė savo kasdienį gyvenimą.
Visoje Lietuvoje gyveno žymių žydų, neabejotinai nusipelniusių menui, muzikai, tapybai, mokslui ir filosofijai. Kraštiečių muziejuje pristatomos trijų žymių Zarasų krašto žydų istorijos: visame pasaulyje žinomo modernisto Marko Šagalo pirmojo mokytojo, dailininko Jehudos Peno (1854–1937), fotografo Moisiejaus-Maušos Botviniko (1901–1984) ir Gineso rekordininko, karikatūristo Al Jaffee (1921–2023). Kiekviena jų prisideda prie žydų tautos istorijos išsaugojimo ir atminimo, o tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kad ir kaip būtų nelengva, kviečia apmąstyti,kokia katastrofa nutiko žydų tautybės žmonėms, gyvenusiems šalia mūsų senelių ir prosenelių.
Ta proga nuo sausio 9 d. Kraštiečių muziejuje bus eksponuojama Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus paroda „Lietuva litvakų kūryboje“. Bėgant šimtmečiams Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta… Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.
Paroda akcentuoja svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, atskleidžiančius populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine ir teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis štetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai ir miestų griuvėsiai. Poezijos mėgėjus paroda pradžiugins iš jidiš kalbos verstais eilėraščiais apie Vilnių ir Lietuvą, tarp jų ir unikaliu kūriniu – garsaus dailininko Marko Šagalo (Jehudos Peno mokinio! Zarasų krašto muziejaus pastaba) eilėraščiu apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą. Parodą sudaro stendai lietuvių ir anglų kalbomis.
Sausio 27 d. Kraštiečių muziejus kvies Zarasų miesto moksleivius pažiūrėti du filmus:
„Vilniaus legenda“ (1924 m., Lenkija) – nebylusis filmas, kuris buvo įgarsintas 1933 m., o siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu sėkmingai dirbęs aktoriumi Niujorke;
„Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1964 m., Lietuva) – režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtas pirmasis spalvotas lietuviškas vaidybinis filmas-pamfletas, kurio politinė satyra liko nesuprasta ir neįvertinta to meto žiūrovų. Scenarijaus bendraautoriai – Grigorijus Kanovičius ir Ilja Rud-Gercovskis.
Šiuos filmus visi norintieji galės pamatyti iki gegužės 10 d. Kraštiečių muziejuje muziejaus darbo valandomis. Norint žiūrėti didesnėmis grupėmis (daugiau nei 4 žmonės), būtina išankstinė registracija el. p. a.stadaliene@zarasumuziejus.lt.