Pilnas parodos aprašymas
Samuelis Bakas gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. 1941 m. su tėvais buvo įkalinti Vilniaus gete, tėvas perkeltas į darbo stovyklą HKP (HKP 562 – vokiečių įsteigtą priverstinio darbo stovykla Vilniuje, „Heereskraftfahrpark“ vok. „karinio transporto parkas“). Seneliai ir visi kiti giminės nužudyti Paneriuose. Samuelio tėvas buvo nušautas 1944 m. liepą, prieš pat išlaisvinant Vilnių. Likusiems gyviems Samueliui su mama, kaip buvusiems Lenkijos piliečiams, buvo leista palikti sovietų okupuotą Vilnių ir jie nedelsdami išvyko: iš pradžių į Lenkiją, vėliau – Vokietiją, o 1948 m. pasiekė Izraelį. 1952 m. Samuelis Bakas studijavo Becalelio meno ir dizaino akademijoje Jeruzalėje. 1956–1959 m. tęsė studijas Paryžiuje École des Beaux-Arts. Dailininkas daug keliavo, gyveno įvairiose šalyse: Italijoje, Izraelyje, JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Šiuo metu gyvena Bostone (JAV). Samuelis Bakas surengė daugybę parodų žymiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose. 2017 m. Vilniuje atidarytas Samuelio Bako muziejus – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. 2019 m. Holokausto muziejuje Hjustone (JAV) duris atvėrė Samuelio Bako galerija ir mokymo centras.
Žinomas Izraelio rašytojas Amosas Ozas (1939–2018) Samuelį Baką laikė vienu didžiausių XX amžiaus tapytojų, ne tik susikūrusiu unikalią meninę kalbą, tačiau ir taikliai atspindėjusiu „beprotišką mūsų laikmečio žiaurumą, jo baisybes, tuštumą, liūdesį ir beprasmiškumą“, kurio pasaulyje „siaubas, humoras ir sapnai susilieja į vientisą radioaktyvią masę“.
Parodą „Atsiminimų miestas“ pristato menotyrininkė Ieva Šadzevičienė:
„Daugelis mūsų visą gyvenimą širdyje nešiojamės atsiminimą apie savo vaikystės miestą, nukeliantį į praeitį: prieš akis auga tuo metu žaliavę medžiai, plyti nebeegzistuojantys skverai, šmėkšteli trumpą akimirką gatvėje sutikti praeivių veidai. Dažniausiai pats miestas tebeegzistuoja, tačiau jo vidinė savastis – jau pasikeitusi. Kartais geopolitinių kataklizmų nusiaubti miestai taip ir lieka vien atsiminimų dėlionėje, kaip tos žvaigždės, jau senai nustojusios degti, tačiau jų spinduliuotė mus pasiekia iki dabar. Tokia paralelė tinkamiausiai apibūdina Samuelio Bako kūrybos įkvėpimo šaltinį – jo vaikystės žydiškąjį Vilnių, kuris nustojo egzistuoti, bet yra išlikęs pirminiu kūrybinės atspirties tašku. Tai ir šilti ankstyvos vaikystės atsiminimai apie prieškario Vilnių ir dienas praleistas nerūpestingai žaidžiant senelių bute, kuriame teliuskavo didžiulis akvariumas su tropikų žuvytėmis, vaivorykštės spinduliais mirguliavo gulbės formos lempos, ir giliai sieloje įsirėžę vėlesni išgyvenimai Vilniaus gete, kur jis – būdamas vos devynerių – tobulino savo talentą piešti, ant tuščių XIX a. žydų bendruomenės kronikos – Pinko – puslapių, patikėtų jam garsiųjų jidiš rašytojų – Abraomo Sutzkeverio ir Šmerkės Kačerginskio.
Parodoje ,,Atsiminimų miestas”, lyg pro rakto skylutę žvelgiame į S. Bako atmintyje tebeegzistuojančią Lietuvos Jeruzalę (Vilnių): vienose kūriniuose – tai litografijose vingiuojančios vaikystėje dailininko matytos Vilniaus gatvelės, dažnai virstančios klaustrofobiškais apibrėžtos geto teritorijos kiemais. Kituose kūriniuose vaikystės namams skamba requiem eilėmis suguldant jų fasadus lyg smiltainio antkapius. Žvelgiame ir į natiurmortų kompozicijas, kuriose – dar vienoje kaleidoskopo dėlionėje, ištrauktoje iš dailininko atminties gelmių – iš atsiminimų nuotrupų po dalelę „lipdomas“ praeities pasaulis. Tačiau tai tik bandymas atstatyti pasaulį, atmenant judaistinę tikkun olam sąvoka, teigiančią, kad nepaisant to, kas nutiko, reikia atsitiesti po gyvenimą nusiaubusios katastrofos, ir vėl viską pradėti iš naujo. S. Bako kūriniuose stiklo buteliai, puodeliai ar vazos niekada nesusidėlioja į vientisą dėlionę, visada trūksta kokio nors elemento, ąselės ar stikle žioji įskilimas.“
„Kadaise vienas istorikas nebeegzistuojantį žydiškąjį Vilnių sulygino su švytinčia žvaigžde, kuri laikui bėgant užgęso. Mano miestas šiandien gyvena jos nesuskaičiuojamuose atspindžiuose – prozoje, poezijoje, muzikoje ir mene. Jie šviečia blyškiai, bet gana stipriai – taip, kad įkvėptų mane kurti“ (Samuelis Bakas).
Kviečiame nepraleisti progos aplankyti simbolių kupiną pasaulį pagal Samuelį Baką.
Partneriai:
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Samuelio Bako muziejus.