Pilnas renginio aprašymas
Rugpjūčio 3 d. 12 val. po daugiau nei 100 metų pertraukos, senojoje Stelmužės varpinėje vėl išgirsime varpo dūžius.
Stelmužės dvaro kompleksui priklausantis XVI a. – Viešpaties Jėzaus Kryžiaus filijinė bažnyčia ir varpinė – vieni iškiliausių ir seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros statinių Lietuvoje. Senasis Stelmužės varpas, kaip ir dauguma varpų Lietuvoje, dingo dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Artinantis vokiečių kariuomenei, Rusijos imperijos valdžia nutarė nepalikti priešui žaliavos karo pramonei ir davė įsakymą varpus nukabinti ir išgabenti į Rusijos gilumą. Tuo metu išvežta apie 90 proc. bažnyčiose turėtų varpų.
Stelmužės varpinėje kabinamas varpas pagamintas 1889 m. Rygoje. Varpo kilmė dera su šios vietos istorija, nes netoli Latvijos sienos esanti Stelmužė šimtus metų priklausė dabartinės Latvijos teritorijoje klestėjusiai Kuršo kunigaikštystei. Varpo dūžių intervalą skaičiuojantys krumpliaračiai buvo pagaminti pasinaudojus senųjų varpinių laikrodžių mechanizmų principu.
Naujasis Stelmužės varpas nuo rugpjūčio 3 d. kiekvieną dieną lygiai vidurdienį muš 12 dūžių. Ši valanda ir skaičius taip pat turi simbolinę prasmę. Tradiciškai 12 val. mušantis varpas kviesdavo „Viešpaties Angelo“ maldai, o šios maldos žodžiai ir prasmė gražiai susisieja su Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčios pavadinimu.
Stelmužės dvaro atgaivinimas ir naujo varpo įrengimas yra svarbus žingsnis istorijos ir kultūros puoselėjimo kelyje. Šis projektas ne tik suteikia naują gyvenimą istorinei vietai, bet ir sugrąžina į mūsų gyvenimą prarastą simbolį – varpo dūžius.
Projekto partneriai: Zarasų krašto muziejus ir VšĮ „Meshka Technologies“
Varpo mechanizmo įrengimo darbu parėmė Zarasų rajono savivaldybė
Varpą Stelmužės varpinei dovanojo kolekcininkas Ramutis Petniūnas